Štai penki kasdieniai įpročiai, galintys pakenkti jūsų regėjimui.
1. Per didelis ekrano laikas
Pasaulis prisotintas ekranų. Jie yra televizoriuose, kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir beveik visur. Ekrano laikas reiškia laiką, kurį žmonės kasdien praleidžia žiūrėdami į ekranus. Per didelis ekrano laikas gali pabloginti regėjimą ir sukelti įtampą, ypač vaikams. Žmonės, kurie praleidžia daugiau laiko prie ekranų, gali praleisti mažiau valandų būdami aktyvūs ir užsiimdami bet kokiais fiziniais pratimais. Todėl įsitikinkite, kad griežtai kontroliuojate, kiek laiko jūsų vaikai praleidžia prie ekranų.
2. Gausus rūkymas
Mesti rūkyti arba visai nepradėti. Rūkymas kenkia akims, kaip ir plaučiams bei širdžiai. Rūkymas buvo glaudžiai susijęs su padidėjusia su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos, kataraktos ir regos nervo pažeidimo rizika – visa tai gali sukelti regėjimo praradimą. Be to, vėžys yra pagrindinė regėjimo praradimo priežastis vyresniems nei 50 metų suaugusiems žmonėms ir, matyt, padvigubėja tikimybė susirgti šiomis ligomis.
3. Nereglamentuoja kitų sveikatos sąlygų
Jūsų regėjimas gali laipsniškai pablogėti, jei nesirūpinate lėtinėmis sveikatos ligomis, tokiomis kaip diabetas, hipertenzija, nutukimas, skydliaukė ir kt. Pavyzdžiui, hipertenzinė retinopatija reiškia tinklainės mikrovaskulinius simptomus, kurie išsivysto dėl aukšto kraujospūdžio. Hipertenzinės retinopatijos simptomai būdingi 40 metų ir vyresniems suaugusiems žmonėms ir gali numatyti insultą, stazinį širdies nepakankamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nepriklausomai nuo tradicinių rizikos veiksnių.
4. Nepakankamas miegas ir mankšta
Produktyvaus miego trūkumas gali sukelti komplikacijų, tokių kaip akių sausumas, raudonos akys, tamsūs ratilai, akių spazmai ir jautrumas šviesai. Miego trūkumas taip pat siejamas su fiziologiniais organizmo pokyčiais, tokiais kaip hormonų ir neuronų pokyčiai. Šie pokyčiai gali dar labiau pabloginti regėjimą. Panašiai buvimas patalpoje ir neužsiimant jokia fizine veikla silpnina regėjimą. Nors trumparegystė iš dalies yra genetinė, mokslininkai išsiaiškino, kad vaikai, kurie praleidžia daugiau laiko patalpose, yra daug labiau linkę į trumparegystę, palyginti su tais, kurie kasdien būna lauke.
5. Neišlieka hidratuotas
Vanduo reikalingas mūsų ląstelėms, organams ir audiniams, kad galėtų reguliuoti kūno temperatūrą ir kitas biologines funkcijas. Vanduo, esantis ašarų pavidalu, taip pat padeda išlaikyti mūsų akių drėkinimą. Natūralu, kad į akis patenka dulkės, nešvarumai ir kitos atmosferos dalelės. Jei akys nepatenka į drėgmę, yra didesnė tikimybė, kad akys išsausės, paraudo ar patins. Todėl labai svarbu, kad jūsų kūnas būtų hidratuotas, kasdien vartodami pakankamai skysčių.
